kalniškis

kálniškis, -ė smob. (1) Slnt, kalnìškis (2) KI209; BB2Krn20,22 kalne gyvenantis žmogus, kalnėnas: Atėjo kálniškis žmogus, t. y. kurs gyvena ant kalno J. Ką jau čia kalnìškiuos prigers, jau ir panemunìškiuos (prie pat Nemuno, žemumoje) reikė lytaus Gl.